KAMBARIŲ NUOMA PALANGOJE
Tam kad viską aplankyti jums žinoma bus reikalinga nakvynė, nes Palanga tikrai turės ką jums pasiūlyti, ką nuveikti ir ką pamatyti, o tam prireiks bent kelių dienų.
Populiariausias būdas gauti Palangoje nakvynę yra nuomuotis kambarius pas privačius asmenis. Pasiūla ir išties milžiska, tačiau, neretai, ji neatitinka reklamos ar kliento poreikių. Todėl geriausia
nuomuotis kambarius pagal rekomendaciją.
Vienas iš patikimų
nuomos Palangoje tiekėjų yra įsikūęs Kastyčio 25. Čia siūlomi kambariai patenkins daugelio poreikius. Nuo prabangesnių liuksiukų už gerą kainą iki visai paprastų kambariukų. Beje, patalpuose yra internetas (nemokamai), vieta mašinai, krepšinio aištelė, švari aplinka, didelis kiemas, kuriame galima pasėdėt, išsikept šašlyko.
Kambarių nuoma pas šiuos šeimininkus neturėtų jus apvilti. Pasirūpinus nakvynę galima pagalvoti apie tai ką nuveikti ar pamatyti Palangoje. Apie tai žemiau:
BIRUTĖS KALNO KOPLYČIA
Birutės kalno koplyčia pastatyta 1869 m. pagal architekto K. Majerio projektą. Koplyčios statyba rūpinosi Palangos klebonas kunigas K. Steponavičius. Prieš tai čia stovėjo kryžius, medinė šv. Jurgio koplytėlė. Na, o senovėje... Pagonybės laikais ant šio kalno būta mūsų protėvių mokslinės observatorijos. Dabar Birutės kalno koplyčią puošia septyni 1976 m. įrengti vitražai, kurių autorius – dailininkas Liudas Pocius. Kalno papėdėje - Lurdas.
„BIRUTĖS” SKULPTŪRA
Ją sukūrė skulptorė Konstancija Petrikaitė–Tiulienė. Pastatyta 1965 m. simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžino poilsio vietoje, Birutės kalno papėdėje ant akmens, kuriame iškaltas užrašas „Tau, Birute”.
„REBEKA”
Prancūzų skulptoriaus Huberto Luis–Noelio skulptūra „Rebeka” („Vandens nešėja”) į Palangos parko rozariumą perkelta apie 1983-uosius m. iš Vilkėno dvaro parko (Šilutės rajonas). „Rebeka” restauruota Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centre. Šios skulptūros kopija pastatyta Vilkėnų dvare – skulptūros originalo ankstesnėje vietoje.
MAŽASIS PARTERIS
Jo vietoje anksčiau buvo grafo Tiškevičiaus daržas. Pietinė pusė buvo įstiklinta, o šiaurinėjė išmūryta siena. Daržas nuolat keitė savo išvaizdą. Anksčiau parterį aptverdavo. Yra išlikę dviejų skulptūrų postamentai. Matosi ir buvusio fontano vieta. Nėra surasta mažojo parterio senųjų nuotraukų, todėl pilną jo vaizdą dabar atkurti sudėtinga.
SKULPTŪRA PAGAL M. K. ČIURLIONIO „ZODIAKO ŽENKLŲ” TRIPTIKĄ „ŠAULYS”
Skulptorius - Steponas Šarapovas, architektas – Algis Knyva. Ji yra šiaurinėje parko dalyje, į dešinę nuo centrinio įėjimo į parką, prie Dariaus ir Girėno gatvės. Skulptūra stovi ant Jaunimo kalnelio. Tai ne pramogų objektas, o baltų senkapis, kuriame vėliau buvo laidojami žydų tautybės žmonės.
SKULPTŪRA „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ”
Tai vienas iš labiausiai parke lankomų objektų, viena iš gražiausių, meniškiausių ir geriausiai žinomų skulptūrų Lietuvoje. Jos autorius – skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Pastatyta 1960 m. prie pagrindinio tako į rūmus.
PAMINKLAS KARO METAIS NUKANKINTŲ ŽYDŲ ATMINIMUI ĮAMŽINTI
Jis yra naujosios parko dalies pietvakarinėje pusėje, netoli tako, einančio palei kopas Klaipėdos pusėn. Tai didžiulis rausvos spalvos granitinis akmuo, kuriame žydų ir lietuvių kalba parašyta: „Šio miško pietinės dalies kopose nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 105 žydus. Tebūna šventas šių nekaltų aukų atminimas ”. Paminklas pastatytas simbolinėje masinių žudynių vietoje apie 1989-uosius metus.
LURDAS
Lurdą Palangos parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius savo žmonos Antaninos skatinamas įrengė jau baigus pagrindinius parko įkūrimo ir rūmų statybos darbus - apie 1901-uosius metus. Visi Lurdo statybai panaudoti akmenys yra natūralūs. Jie sucementuoti. Lurdo nišoje anksčiau stovėjo didelė šv. Panelės Marijos skulptūra. Ji neišliko. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Palangai Šv. Marijos akmeninę skulptūrą padovanojo Vilius Orvydas. Ji pastatyta Lurdo nišoje ir čia tebestovi iki šiol.
SARGO NAMELIS
Stovi jis greta pagrindinio įėjimo į parką. Čia yra pora kambarių. Namelyje veikia parko informacinis centras, suvenyrų, parke išaugintų gėlių parduotuvė.
„LAIMINANČIO KRISTAUS” SKULPTŪRA
1993 m. birželio 14 d. Palangoje, Botanikos parko didžiajame parteryje, priešais grafo Tiškevičiaus rūmus, palangiškio Vitalijaus Litvaičio ir kitų Palangos kultūros žmonių rūpesčiu atstatyta ir Telšių vyskupo J. E. Antano Vaičiaus pašventinta „Laiminančio Kristaus” skulptūra, kurią pagal išlikusius archyvinius dokumentus, nuotraukas atkūrė skulptorius Stasys Žirgulis. Pirmoji „Laiminančio Kristaus” skulptūra (spėjama, kad ji buvo atvežta iš Paryžiaus, autorius nežinomas), parke buvo pastatyta jau užbaigus kurti parką (XIX-XX amžių sandūroje). Sovietinės valdžios nurodymu ji buvo sunaikinta pokario metais.